Raudonas (juodas) siūlas ant rankos su boružėle.

Raudonas (juodas) siūlas ant riešo. Manoma, kad amuletas kilęs iš kabalos, kuri raudoną spalvą sieja su Marso įtaka. Pasak skirtingų šaltinių šis amuletas naudojamas gana plačiai ir kildinamas iš skirtingų vietovių, bet visur sutinkama su šio amuleto nenuginčijamu veiksmingumu ir teigiama įtaka jo nešiotojui. Raudonas siūlas skirtas apsaugoti savininką nuo neapykantos, pavydo, prakeiksmo, piktažodžiavimo, nužiūrėjimo, neigiamos energijos, ar kito negatyvo. Amuletas atlieka ne tik apsauginę funkciją, bet ir pritraukia sėkmę, meilę bei turtus. Raudonas ar juodas siūlas pasak šaltinių laikomi lygiaverčiais, nors daugiau minimas būtent raudonas siūlas. Griežtų siūlo nešiojimo taisyklių nėra. Tačiau manoma, kad teisinga užrišti siūlą ant kairės rankos riešo. Kabaloje kairioji pusė laikoma jautresne visų rūšių užpuolimams, todėl ją reikia saugoti. Apsauga bus ir nuo žmonių, ir nuo nepageidautinų atsitikimų, pavyzdžiui nuo staigios mirties ar nelaimingo atsitikimo. Vis dėlto amuleto funkcija priklauso nuo to, kurį riešą pasirinksite. Siūlas dešinėje pritrauks sėkmę ir gerovę šeimoje, o kairėje – apsaugą. Indijoje amuletas turi šiek tiek kitokią reikšmę. Ant kairės moters rankos užrišamas raudonas siūlas, rodantis, kad ji ištekėjusi. Vyrai daro išimtį tik tada, kai nori apsisaugoti nuo išorinio blogio poveikio, tada raudonas siūlas rišamas ant dešinės rankos. Įdomu tai, kad Indijoje šio amuleto rišimo ritualas turi savo taisykles: sesuo užriša siūlą broliui, o meistras - mokiniui. Vis dėlto prisilaikant senovinių tradicijų, kabala rekomenduoja siūlą nešioti ant kairės rankos, o užrišti jį turi mylimas, artimas žmogus, kuris jus myli. Patiems bandyti užrišti siūlą nederėtų, amuletas neturės teigiamos energijos, praras savo poveikį, dėl to jo nešiojimas netenka prasmės.

Boružėlė. Boružėlė - senovinis laimės ir sėkmės simbolis, taip pat malonės, gerumo ir atleidimo simbolis. Katalikiškose šalyse boružėlė nuo seno laikoma Dievo Motinos vabzdžiu; jos raudona spalva simbolizavo Mergelės Marijos apsiaustą. Tai yra galingas amuletas. Dar anksčiau, pagonybės laikais, boružėlė taip pat buvo siejama su Didžiąja Protėve. Daugelyje kultūrų šis vabzdys buvo siejamas su aukščiausiąja saulės dievybe. Todėl boružėlė dažnai vadinama „mažąja saule“ arba „saulės vabalu“. Olandai boružėlės nutūpimą ant rankos ar drabužių laiko geru ženklu. Prancūzai teigia, kad amuletas su jos atvaizdu gali apsaugoti vaikus nuo įvairių nelaimių ir pavojų. Bulgarijoje dėmėtasis vabzdys vadinamas „Dievo grožiu“. Vokiečiai ir šveicarai boružėlę vadina Marijos vabalu, boruže, saulės gaidžiu arba saulės veršiuku. Argentinoje vabzdys vadinamas Šv. Antano boruže. Dėmių skaičius ant boružėlės nugaros turi skirtingas reikšmes: - viena dėmė – boružėlė padės bet kokiuose naujuose siekiuose; - dvi dėmės – vidinės ir išorinės harmonijos simbolis; - trys – žmogus išmoks būti apdairus ir galės priimti teisingus sprendimus; - keturi – apsauga nuo plėšikų, visapusiška sėkmė ir laimė (amuletą su tokia boružėle gera pasiimti į ilgas keliones); - penki – padidins kūrybinio darbo gebėjimus; - šeši – padės mokytis; - septyni – dieviškas ženklas; boružėlė su septyniomis dėmėmis atneš jos savininkui sėkmę visose pastangose ir laimę.