Pasaga

Pasaga. „Pasaga atneša sėkmę net tiems, kurie netiki ženklais“, – sakė garsus fizikas Edisonas. Visame pasaulyje pasaga išlieka tarp populiariausiu amuletų norint pritraukti sėkmę ir pinigus. Šio amuleto istorijos pradžia slypi senovės Egipte. Didžiosios daugumos tyrinėtojų teigimu, šis ženklas atsirado per didžiąsias šventes Egipte. Paprastai per šventines apeigas faraonas ir jo palyda, žmonių akivaizdoje, važiuodavo karieta, traukiama gražių žirgų. Kartais pasagos nuskrisdavo nuo arklių kanopų ir tapdavo paprastų egiptiečių „trofėjumi“. Atrodytų, kokia čia laimė? Reikalas tame, kad faraono žirgų pasagos buvo auksinės! Toks radinys pasagos savininką paversdavo turtingu žmogumi. Įvairiose pasaulio kultūrose šis amuletas traktuojamas labai panašiai, visur pasaga laikoma sėkmės, apsaugos, turto simboliu. Pasak legendos, velnias, demonas ar bet kuris kitas piktųjų dvasių atstovas dėl tam tikrų priežasčių visada vaikšto išskirtinai ratu. Pasagos poveikis piktosioms jėgoms yra magiškas, velnias būdamas šalia pasagos bus priverstas be galo vaikščioti pirmyn, atgal, ratais, negalėdamas prisiartinti prie pasagos. Paradoksalu, bet net... bažnyčia ieškojo apsaugos, pasitelkdama pasagą, norėdama apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Gerai žinoma, kad Safolko (Didžioji Britanija) bažnyčioje viename iš portalų įkasta pasaga. Kiekvienas yra girdėjęs apie garsųjį admirolą Nelsoną, tačiau mažai kas žino, kad jo laive „Victoria“ vienas iš stiebų buvo papuoštas pasaga, kaip sėkmės simboliu. Ne mažiau žinoma legenda apie Šventąjį Dunstaną, kuris, anot senovės legendos, buvo puikus kalvis. Vieną dieną pats velnias atėjo į jo kalvę, reikalaudamas, kad jam pakaltų kanopas. Tačiau protingasis kalvis prirakino grandinėmis velnią prie sienos ir ėmė jį mušti. Velnias neištvėrė ir paprašė jį paleisti. Kalvis sutiko, bet tik mainais į pažadą niekada ir jokiomis aplinkybėmis neperžengti namo slenksčio, virš kurio durų kabo pasaga ir nesiartinti prie pasagos turėtojo. Nešioti ant kūno, su savimi (rankinėje), naudoti patalpose.