Keturlapis dobilas ir širdis, apyrankė

Keturlapis dobilas. Tai labai senas, stiprus ir magiškas amuletas. Jis pritraukia sėkmę, suteikia apsaugą, jo niekam negalima duoti pasimatuoti ar liesti. Moterims, merginoms šis amuletas suteikia sėkmę meilėje, pritraukia jaunikius, stiprina šeimos saitus, apsaugo šeimos židinį. Vyrams šis amuletas neša sėkmę ir saugo nuo priešų. Kiekvienas žiedlapis turi savo reikšmę: Pirmas – tikėjimas ir šlovė; Antrasis – turtas ir sėkmė; Trečiasis - laimė ir meilė; Ketvirtasis - sveikata ir harmonija. Dažniausiai dobilai būna trilapiai, bet kartais pasitaiko ir keturlapių, radus tokį ateitis bus apsaugota aukštesnių jėgų. Ši legenda paplitusi daugybėje tautų. Vienas iš senovės tikėjimų sako, kad dobilai augo Edeno soduose. Kai Dievas išvarė pirmuosius žmones iš Edeno, Ieva nunešė šią gėlę į Žemę, kad ji primintų jai apie rojų. Šventoji keturlapio dobilo reikšmė siejama su visata, todėl tai galingas ir stiprus amuletas. Daugelyje šalių tai simbolizuoja sėkmę: - Senovės Egipte keturlapiai dobilai buvo vaizduojami ant veidrodinių paviršių, tai apsauga nuo tamsių jėgų. - Siuvinėjimo arba dobilų lapų dizaino galima rasti ant induistų drabužių ir kilimų. Manoma, kad jis apsaugo nuo piktųjų dvasių; - Tarp indėnų tai yra sėkmingos medžioklės ir klestėjimo simbolis. Keturlapius dobilus piešė ant uolų ir medžių; - Airija jį pasirinko savo simboliu. Pasak legendos, šio augalo pagalba šventasis Patrikas sugebėjo įtikinti pagonis priimti krikštą; - Husulai jį gerbė kaip amžinos taikos simbolį. Vedybinio amžiaus merginos ieškojo būtent keturlapio dobilo, kad sėkmingai ištekėtų ir susirastų meilę; Budizme dobilai simbolizavo kūno ir sielos vienybę. Krikščionims tai sąsaja su kryžiumi. Nešioti ant kūno, su savimi (rankinėje), naudoti patalpose.

Širdis. Širdis yra susijusi ir simbolizuoja: meilę, aistrą, dvasingumą, intelektą. Krikščionybėje širdis yra Dievo buveinė, Induizme ji įkūnija dvasinę žmogaus esmę, Islame simbolizuoja vidinį įsipareigojimą tikėjimui ir tiesai. Širdis yra žmogaus emocinio pasaulio centras. Jame yra daug paslapčių ir simbolikos, kurias galima suprasti tik meilės pagalba. O meilė yra gebėjimas vertinti ir gerbti kitus, net jei jie skiriasi nuo mūsų. Senovės mistikai širdį laikė dvasios, sielos, žmogaus minties talpykla; alchemikai matė joje saulę žmogaus viduje – pagal analogiją su dangaus kūnu, kuris suteikia gyvybę viskam. Širdis laikoma meilės, romantikos ir Valentino dienos simboliu. Netgi pažvelgti į „širdies“ atvaizdą yra naudinga - jei žmogus atviras meilei ir nekonfliktuoja su šeima, simbolis pažadina teigiamas kūno vibracijas. Širdies simbolika toliau vystosi kartu su visuomene ir vis dar yra vienas galingiausių ir universaliausių simbolių. Ji ir toliau įkūnija meilę, aistrą ir gilius jausmus, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje įgauna ir naujų reikšmių. Meilė nežino logikos, ji yra aukščiau proto. Meilė slypi viršūnėse, virš proto slėnių. Tai yra didinga egzistencija, egzistencijos karūna, ir ji suteikiama retam žmogui - „Martin Eden“, Jack London. Nešioti ant kūno, su savimi (rankinėje), naudoti patalpose.