Mandala

Mandala. Labai stiprus amuletas. Pirmą kartą mandalos buvo pastebėtos budizme ir judaizme. Nuo seniausių laikų mūsų protėviai naudojo įvairių rūšių mandalas, kurios padėdavo koreguoti vidinę būseną, nugalėti baimes, susitaikyti su giliai pasąmonėje slypinčiomis mintimis, užimti tvirtą vietą visuomenėje. Geometrinė struktūra, uždaryta sąlyginiame magiškame rate, yra interpretacinis Visatos modelis. Apvalios šventosios anagramos formos turi kosmoso prasmę. Mūsų protėviai mandalas naudodavo visais įmanomais būdais: piešė jas ant savo namų, raižė ant medžių ir uolų, siuvinėjo ant drabužių, šventos anagramos pavidalu statė šventyklas. Ne veltui senovės Indijos tautos mandalą vadino „užšaldyta malda“. Juk sakralinė simbolika padeda atverti pasąmonės gelmes, sustiprinti teigiamas žmogaus puses, susitaikyti su savuoju „aš“ ir užmegzti produktyvų kontaktą su gamta ir mus supančiu pasauliu. Mandalos pasižymi raminančiomis savybėmis, malšina dirglumą, nukreipia mintis tinkama linkme, padeda susitaikyti su aplinka, padeda rasti laimę, pildo norus, subalansuoja nervinę sistemą. Vienintelis visapusiškai veikiantis amuletas pritraukia į žmogaus gyvenimą visas teigiamas jėgas. Pritraukia pinigus ir turtą, padeda greitai pasiekti finansinę nepriklausomybę, bevaikėms poroms susilaukti vaikų, išlaiko tyrą aurą šeimoje, padeda susirasti tikrą meilę ir ją išlaikyti, pašalina nervinę įtampą, šalina streso simptomus, subalansuoja mintis.